- pavalga
- pavalgà sf. sing. (3b) 1. CI621, Krz76, SPII92, Sut, Vkš, Snt, Slm valgymas, valgis, maistas: Pavalgõs geros reikia prie tokiam darbui Švnč. Turi visko – ir pinigų, ir pavalgõs Kp. Duona, žali barščiai ir dar pienelis – mūsų visa pavalga Kp. Pavalgà prasčia – nebstovėsu Krš. Toki pavalgà, toks i darbas Ms. Pienas – ne kokia pavalgà Vdžg. Vagurklai (agurkai) tai ne pavalgà Lnk. Avys ... davė jiems ne vien apdarą, bet ir pavalgą S.Dauk. I parduoti liekta, i pačiam pavalgà Skd. Ir drabužiams, ir pãvalgai reikia, o paimti nėra iš kur Skd. Nei dangos nebėr, nei pavalgõs, nors ką nori daryk Pnd. Nei kalbos, nei pavalgõs tame baliuo[je] – viena pati šnapšė (degtinė) Ggr. | Kad nė tims gyvoliams šiemet pavalgõs (pašaro) nėra Skd. 2. kelionei įsidedamas valgis: Vyrai eina į girią, reikia įdėti pavalgõs Slv. Kur pasidėsime pãvalgą? Skr. ║ užkandis: Eikim į arbatinę paimti sau pavalgõs Šlv. Paprašė arklių pirklys geros pavalgos ir du geru stiklu alaus prš. Prie geros pavalgõs ir arielka neskalsi Ktk. 3. S.Dauk žr. pavilga 1: Pirmiausiais pritaisymais valgių yra druska ir pavalga (su meisa, užkulu užtrynimas ir pienu užbalinimas) IM1878,33. Geros pavalgõs yra ten: yra užkulas, smalčius, mėsa, lašiniai J. Gyvulių, duonos, pavalgos ir uždaro niekumet netrūko Žem. Duonos turiu, bet šiaip pavalgos stingu Sml. Bloga be pavalgõs Pl. Pavalgà susitraukė į ragus, o, rodos, pjovėm du paršus Brs. ^ Šeimynai alga, ė gaspadoriui pavalgà (šeimyną prastai peni) Ds. ║ Q649, CII1070, Krz255, N prieskoniai, garnyras.
Dictionary of the Lithuanian Language.